dėtinis

dėtìnis, -ė adj. (2), dė́tinis (1) Lk, Lkv 1. leistinis: Dė́tinius kleckus virė iš rugių miltų Krkl. Dėtìniai kleckai man patinka Jrb. 2. kuris dėtas, statytas, dirbtinis: Koks dugnys: ar dėtìnis, ar iš to pačio? Sdk. Nebe tas valgymas dėtìniais dantim Sdk. Turi dėtiniùs dantis Š.